Pandemija, kuri prasidėjo 2020 metais, giliai paveikė įvairius verslo sektorius, įskaitant ir kino pramonę. Dabar, kai daug šalių atsisako karantino ribojimų, pasaulio kino industrija yra linkusi į radikalius pokyčius. Kino verslo ateitis po pandemijos yra neaiški – daug priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant logistines ir technines, taip pat nuo greičio, kuriuo visi grįš į kinas.
Iš pradžių reikia pažymėti, kad kino verslas yra neįtikėtinai galingas įmonių gigantas, kuris suteikia darbo vietų milijonams žmonių visame pasaulyje. Tuo pačiu metu ši pramonė yra prabangos produktų sektorius, kurio kainos po pandemijos gali būti per didelės, kad būtų atraktyvios visuomenei, kuri tapo ekonomiškai sunku besiverčiančių pernelyg didelėmis išlaidomis. Dėl tos priežasties, reikėtų manyti, kad kinematografijos pramonei prieš ir po pandemijos teko turėti aiškią viziją – kaip pakeisti investavimo metodą, kad būtų apsaugotas pramones stabilitetas, bet kartu laikantis tinkamas motyvacijas užtikrinančių kainų.
Pandemija suteikė daug pagrindinių aiškių leidžiančių numatyti tendencijų kino industrijoje. Pavyzdžiui, karantino laikotarpiu padidėjo virtualios ir rečiau fizinio pasaulio alternatyvos kūrimo vertė padidėjo. Dėl to galima manyti, kad kino pasaulio ateitis po pandemijos turės būti daugiausia susijusi su technologine ir virtualiaisiais namais ir narių pasirinkimu.
Kaip ir anksčiau, svarbiausias subalansuotas aptarnavimo būdas – kokybiškų kainų kino pramonei taikymas, kad klientai būtų patenkinti. Aštrus konkursas sermose ir internete išliks, bet jau nebe tuo lygiu kaip buvo kine prie pandemijos pradžios.
Be to, pandemija turėjo lemiamą poveikį pasaulio kino industrijai, įskaitant kino statybų ir restauracijos darbus. Vis dėlto padėtis išlieka nestabili ir nereikalingas finansavimas toliau stipriai paveiks visas šias sritis.
Be abejonės, pandemija kine taip pat didina nelygybę, kurią tik dar labiau didina pusiausvyros nebuvimas tarp kinematografijos pramonės ir mokesčių politikos kūrėjų. Konkrečiai, susipažinimas su naujomis tendencijomis scenos menu anksčiau nėra keleiviams prieinamas tam tikrose šalyse ar regionuose, o tai dar labiau skatina cinematografinę nelygybę.
Taigi, tolesnio kultūros ir filmo atlikimo pramonės raidos gyvybingumas po pandemijos vis dar yra skaidrus. Vis dėlto taip pat svarbu nepamiršti, kad paprastai žmonės daugiausia nori patirti tuos momentus, kurie yra energingi, judrūs ir šiek tiek ir ištraukiantys iš kūno. Žmonėms reikia savo gyvenime paryškintų akimirkų, o kine turime kruopščiai išnagrinėti būdus, kaip su jais aplankyti daugiau žmonių.